loader loader loader

2011-12-22

More about me

Not translated. Esu Marius, bičiuks nuo Šiaulią, gyvenantis sostinėje. Turiu krūvą hobių ir pomėgių, kurie gyvenimo eigoje keitė vieni kitus, bet du užsiėmimai ,dvi aistros, (išskyrus moteris), – neatsiejama mano gyvenimo dalis jau daugelį metų – tai ornitologija ir gamtos fotografija.

Mano pirmi gyvenimo prisiminimai – stirna rasotoje pievoje, vėžiai  lipantys iš bliūdo, vikšras ropojantis lapo kraštu. Vėliau tėvai ir seneliai nuolat priekaištaudavo, kad lakstau paskui varnos uodegą. O rimtai pradėjau „lakstyt“ nuo 7-os klasės kovo mėnesio, kai apniukusią, bet jau kvepiančią pavasariu, dieną, pamačiau krūme linksmą, nuostabiai gražų paukštelį – mėlynąją zylę. Taip, gerb. V. Logmino knygutės dėka (ačiū tėvams, kad, dėl stebuklingo sutapimo, namie ją turėjome), susirgau nepagydoma liga – ornitologija (norėjau rašyt ornitofilija, bet dar būsiu apkaltintas nežinia kuo). Išmokau visas Lietuvos paukščių rūšis visom trim kalbom (lietuvių, rusų, lotynų), pradėjau stebėti, rašyti dienoraščius, žieduoti. Bėgdavau iš pamokų, kad spėčiau sužieduoti, kol lizde dar likę kokio nors baltbruvio strazdo jauniklių, išmaišydavau nendrynus beieškodamas lingių lizdų. Baigęs mokyklą įstojau į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Gavau ornitologijos magistro laipsnį. Dirbau Ekologijos institute, tyrinėjau migruojančius paukščius Nemuno deltoje ir visoje vakarų Lietuvoje.

Dar būdami paaugliais, drauge su broliu terliodavomės su Smena, ryškinom nuotraukas užsidarę vonioje. Rausvoje prieblandoje vaizdų ant popieriaus atsiradimą ryškalų vonelėje stebėjom kaip vieną iš didžiausių stebuklų. Vėliau, atsiradus spalvotoms juostelėms, Kairių botanikos sode Zenitu pabandžiau nufotografuoti kelias gėlytes ir nuo tada fotoaparato iš rankų nepaleidžiu jau daugiau nei 17 metų. Prisimenu, kaip nekantriai laukdavau, kol atspaus nuotraukas, kiek būdavo džiaugsmo ir nusivylimų. Fotografija tuo metu buvo tik vaizdo užfiksavimas, per daug nesigilinau į patį procesą, į nuotraukų kokybę. Atsimenu, kaip nustebau, kai man kažkas pasakė, kad kuo didesnis f skaičius, tuo didesnė ryškumo zona.

Vėliau atsirado skaitmena, pyškinti pasidarė daug paprasčiau, dar mažiau mąstymo, mažiau spausdinimo, galimybė nuotraukas peržiūrėti iš karto. Už tave viską padaro technika. Fotografuodavau tik P (program režimu, Canon fotoaparatas). Didysis lūžis įvyko pradėjus nardyti ir fotografuoti po vandeniu. Ten, nori nenori, reikėjo susipažinti su fotoaparatu ir naudoti daugiau nei 1 proc. jo funkcijų. Ačiū už tai pirmajai mokytojai – Tatjanai Novikovai – nuostabiai povandeninio pasaulio fotografei.

Išlipus į krantą, fotografija nušvito kitom spalvom. Pradėjau domėtis, analizuoti kitų fotografų darbus, pamačiau, kad labai skiriasi mano darbų kokybė, ryškumas, spalvos. Perskaičiau krūvą knygų, straipsnių, gaudžiau bet kokią informaciją, kaip ką reikia daryti. Supratau, kad patogiu zuminiu objektyvu sunkiau išskirti objektą iš aplinkos, teko įsigyti padoresnę techniką. Visas laisvas minutes praleisdavau Vingio parke per foto ieškiklį medžiodamas paukščius. Bet nuotraukos vis tiek nebuvo tokios, kokių norėjau. Įstojau į Birpix.lt – paukščių fotografų klubą, tikėjausi ten rasti atsakymus. Ir radau. Nežinomybės šydas po truputį pradėjo skleistis, per bandymus ir klaidas supratau ką ir kaip reikėtų daryti, o pagrindinės taisyklės manęs išmokė gerb. Eugenijus Kavaliauskas (jei nežinot kas jis toks www.dantis.net)  – padaryk, kad paukščiai patys ateitų pas tave, o ne juos vaikykis. Tai padarė didžiausią įtaką mano supratimui apie gamtos fotografiją.

Taigi esu mokymosi kelyje, bandau ir tais bandymais noriu dalintis su pasauliu. O kam reikalingas savas puslapis – tam, kad galėčiau tvarkytis, kaip pats noriu. Tai – galimybė parodyti, ką padarau, rašyti blog‘ą ir, galbūt, mano bandymų kelias, klaidos ir atradimai padės kitiems, norintiems pajusti tą neapsakomą jausmą, užplūstantį spustelėjus fotoaparato užrakto mygtuką ir supratus, kad ką tik padarei tą kadrą, dėl kurio pragulėjai pelkėje 6 valandas. Ir, galbūt, mano darbai padės žmonėm arčiau susipažinti su gyvąja gamta.

Gero žiūrejimo ir labai laukiu kritikos, jei galima, kuo daugiau, juk ji – vienintelis variklis tobulėjimo link!

Categories